Dvarai

Dvarų duomenų bazės informacija
http://www.heritage.lt/dvarai/ppavadinimas.php
Kurtuvėnų dvaro parteris ir terasa, rekonstruoti pagal archeologinius tyrimus 2005-2007 m. (Vad. B. Salatkienė)
Kurtuvėnų dvaro parteris ir terasa, rekonstruoti pagal archeologinius tyrimus 2005-2007 m. (Vad. B. Salatkienė)

Informacija

Pirmieji dvarai Žemaitijoje, kuriai istoriškai priklausė Šiaulių kraštas, pradėti kurti po jos krikšto 1413 m., kai bajorams buvo suteikta privilegija į paveldėtą ir kunigaikščio suteiktą žemės nuosavybę. Dalis jų išaugo iš senųjų bajorų sodybų, piliakalniuose ar šalimais, o kiti buvo įkurti naujose vietose.

Iki pastarojo laiko apie seniausių dvarų materialinę kultūrą ir buitį buvo žinoma tik iš rašytinių šaltinių. Paskutinių metų archeologiniai dvarų sodybų tyrinėjimai suteikė daug naujų žinių ir papildė muziejų rinkinius. Šiaulių apskrityje šiuo metu yra 90 valstybės saugomų dvarų sodybų ir 24 iš jų (26%) buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Jų metu lokalizuojami šaltiniuose minimi, planuose pažymėti, bet jau sunykę statiniai, pastatai, parko struktūra, tvenkiniai. Plačiau tyrinėta tik keletas dvarų – Žagarės, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Šiaulių.

Tyrinėjimai parodė, kad dvarų pastatai buvo mediniai ar mūriniai (Žagarė), tinkuotomis, kalkėmis baltintomis ir ornamentais dažytomis sienomis, su įstiklintais langais, apšildomi koklinėmis krosnimis. XVI a. krosnys buvo statomos iš puodyninių, dubeninių, o vėliau – iš plokštinių, puoštų reljefiniais raštais, dažniausiai glazūruotų, koklių. Puodyniniai kokliai buvo žiedžiami ir degami vietoje, o seniausi plokštiniai buvo atvežami iš Vokietijos miestų. Kasinėjant dvarvietes, randama žiestų puodų, lėkščių, keptuvių šukių, dauguma jų buvo glazūruoti ir ornamentuoti. Patalpoms puošti ir buičiai naudoti fajanso dirbiniai. Lietuvos dvarininkai išmanė Vakarų Europos aristokratų papročius ir buitį. Jie įsiveždavo vyną stikliniuose rankų darbo buteliuose, tabaką ir pypkes, fajansinius indus, audinius ir kt.

Šalia išlikusių dvaro inventorių ir kitų šaltinių, šalia istorinių tyrimų ir jų publikacijų šiuo metu jau galima naudotis ir archeologijos medžiaga ir didžiuliu kiekiu radinių. Dvarų sodybų archeologiniai tyrimai daugiausia informacijos suteikia apie sodybos struktūrą ir jos raidą, materialinę kultūrą, dvaro gyvenseną, gyvulių ūkį, amatų ir dvaro pramonės lygį, ekonominius ir prekybinius ryšius. Šiaulių krašte šio pobūdžio duomenų daugiausiai yra suteikę Kurtuvėnų dvaro archeologiniai tyrimai.

Plačiau