2. Ankstyvasis metalų laikotarpis. II t. pr. Kr – I a. pr. Kr.

Žemėlapis
http://krastoarcheologija.fotomuziejus.lt/en/30/ankstyvojo-metalu-laikotarpio-radimvieciu-zemelapis
Žalvarinis atkraštinis kirvis. 2000–1400 m. pr. Kr.
Žalvarinis atkraštinis kirvis. 2000–1400 m. pr. Kr.

Informacija

II t-mečio pr. Kr. vid. klimatas atvėso, buvo labai drėgnas, pakilo vandens lygis. Žmonės paliko upių ir ežerų pakrantes ir įsirengė gyvenvietes pakilesnėse vietose ir natūraliose kalvose, apsuptose upelių ir pelkių. Tuo laikotarpiu buvo pereita nuo medžioklės prie gyvulių auginimo ir žemės dirbimo. Šie verslai tapo pagrindiniai, todėl bendruomenė savo gyvulių bandas, kitas atsargas nuo kaimynų turėjo apsaugoti įtvirtintose gyvenvietėse – piliakalniuose. Vienas iš ankstyviausių ir geriausiai ištyrinėtų Šiaurės Vidurio Lietuvos piliakalnių yra Sauginiuose (Šiaulių r.). Jis buvo apgyvendintas dar paskutiniaisiais amžiais pr. Kr. ir naudotas iki V a. po Kr. Archeologiniai tyrimai (vad. Vytautas Daugudis) Sauginiuose parodė, jog piliakalnio aikštelės pakraščiuose buvo nesudėtingos konstrukcijos akmenimis sutvirtinta medinė gynybinė užtvara, kurios centre būta neaiškios paskirties pastato. Įrengus Bubių užtvanką ir pakėlus vandens lygį, piliakalnis buvo apsemtas ir šiuo metu yra tik sala.

XVIII–XVI a. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje pasirodė pirmieji metalo dirbiniai – žalvariniai ietigaliai, kalavijai, kirviai, pjautuvai, peiliai, antkaklės, smeigtukai. Po kelių šimtmečių mūsų protėviai įsiveždavo ne dirbinius, o žalvario žaliavą (lazdeles), kurią lydė atviruose žaizdruose, ir liejo vietinių formų dirbinius. Tam naudotos akmeninės bei molinės formelės. Tačiau metalas dar buvo labai brangus, žalvariniai dirbiniai naudoti retai, todėl pagrindiniai darbo įrankiai tebebuvo gaminami iš akmens, kaulo ir rago.

Žalvario amžiui Šiaurės Vidurio Lietuvoje nušviesti turime tik atsitiktinių radinių. Čia, 17 radimviečių, rastas 21 žalvario amžiaus dirbinys. Daugiausia aptikta žalvarinių kirvių. Gausiausiai buvo paplitę atkraštiniai kirviai. Jų rasta Kalviškiuose, Ringuvėnuose (Šiaulių r.), Stačiūnuose, Linkuvoje (Pakruojo r.). Tik šiaurinei Lietuvos teritorijai būdingi žalvariniai skobtiniai kirviai, kurių aptikta Butniūnuose, Gataučiuose (Joniškio r.), Žeimelyje (Pakruojo r.), Gailiūnuose (Šiaulių r.). Be jų, dar rasta keletas žalvarinių įmovinių kirvelių.

Baltų gyvenama teritorija išryškėjo dar neolito pabaigoje susiformavus baltiškoms kultūroms didelėje teritorijoje nuo Vyslos iki Volgos aukštupio ir nuo Vidurio Padneprio iki Dauguvos. Žalvario amžiuje Šiaurės Vidurio Lietuva įėjo į Brūkšniuotosios keramikos kultūros teritoriją, o nuo pirmųjų amžių po Kr. čia susiformavo Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos pilkapių kultūra.

V a. pr. Kr. Rytų Pabaltijyje pasirodė geležinių dirbinių. Apie Šiaurės Vidurio Lietuvos ankstyvąjį geležies amžių duomenų beveik neturime. Netoli Žeimelio rastas puodas brūkšniuotomis sienelėmis leistų spėti, jog ši teritorija turėtų priklausyti Brūkšniuotosios keramikos kultūros vakariniam pakraščiui.