Kalnelio piliakalnis ir kaimavietė (Joniškio r.)

Informacija

Piliakalnis įrengtas kalvoje, esančioje Kalnelio miestelyje, datuojamas I tūkst. viduriu – XIII a. Jis siejamas su Eiliuotoje Livonijos kronikoje minima paskutine žiemgalių pilimi Sidabre, pats piliakalnis irgi dažnai vadinamas Sidabrės vardu. 1289–1290 m. Livonijos ordinas puolė pilį. Pirmas puolimas buvo nesėkmingas, o per antrąjį užpuolimą pilis buvo sudeginta, dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą.

Nuo XVI a. čia įsikūrė kaimas. Piliakalnio kultūrinį sluoksnį labai suardė ant jo 1526 m. pastatyta medinė bažnyčia ir aplink ją atidarytos kapinės, veikiančios iki šiol, užimančios ir papilį.

Pati piliakalnio aikštelė ir šlaitai netyrinėti, tačiau turime nemažai archeologinės medžiagos iš papėdės gyvenvietės, tyrinėtos 1990 ir 2003–2011 m. 1990 m. tyrimų metu (vad. A. Merkevičius) užfiksuotas piliakalnio papėdę juosiantis gynybinis griovys. Papėdės gyvenvietėje rastas iki 90 cm storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, grublėta ir žiesta keramika, įvairiais radiniais: sidabrinio lydinio gabalėliu, žalvariniais kalavijo makščių apkalo fragmentais, pasaginės segės ruošiniu, geležiniais peiliais, pentinu, yla, juvelyro plaktukais ir kt. 2004 m tyrimų metu (vad. E. Vasiliauskas) išskirti trys apgyvendinimo etapai – II–IX a., X–XIII a. geležies amžiaus gyvenvietės sluoksniai ir XVI–XVII a. ir XVIII–XIX a. kaimavietės sluoksniai. 2011 m. tyrinėjimų metu (vad. E. Vasiliauskas) tranšėjose atidengtos II–VIII ir XIII a. datuojamų 2 pastatų liekanos, juose rasta akmeninio židinio ir molinės kupolinės krosnies liekanų.

Už 1 km nuo piliakalnio yra VI–XIII a. Užupių kapinynas, tikėtina, kad tai Kalnelio piliakalnio gyventojų laidojimo vieta.