Jurgaičių piliakalnis (Kryžių kalnas, Šiaulių r.)

Informacija

Jurgaičių piliakalnis (Domantų piliakalnis, Pilies Kalnas, Kryžių Kalnas) įrengtas kalvoje Kulpės kairiajame krante. Abiejuose aikštelės galuose supilti pylimai, papėdėje iškastas griovys ir supiltas dar vienas pylimas. Piliakalnis apardytas nuo XIX a. vidurio jame statant ir tarybiniu laikotarpiu griaunant kryžius. Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a.

Prie piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Ji tyrinėta 1990–1991 m. (vad. J. Stankus), 1993 m. (vad. B. Salatkienė). Pats piliakalnis šiek tiek tyrinėtas 1999 m. (vad. B. Salatkienė), platesni tyrimai buvo 2011 m. prieš įrengiant Kryžių kalno apšvietimą.

Archeologinių tyrimų Jurgaičių piliakalnyje ir jo papėdės gyvenvietėje metu aptiktos 7 pastatų vietos, 2 metalo lydimo krosnelių vietos, galima papėdės gyvenvietės sanitarinė zona, piliakalnio gynybinis griovys, akmenų konstrukcija bei akmenų ir medžio šakų klojinys. Gyvenvietės pastatai buvo antžeminiai, keturkampio plano, ręsti iš apvalių rąstų, jų sienos tvirtintos molio tinku. Bent dalis pastatų galėjo turėti molines aslas. ŠV papėdės gyvenvietės dalyje fiksuotas ryškus degėsių sluoksnis rodo čia buvus gaisrą. Radiniai nėra gausūs. Be gyvenvietėms būdingos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų, rasta pavienių daiktų – sidabrinė segė, geležiniai peiliai, kirstukai, akmeninis galąstuvas, kaulinė adata, ūžynė, žalvariniai žiedai, smeigtuko dalis. Pagal juos galima spręsti apie čia gyvenusių žmonių kasdienybę. Jurgaičių papėdės gyventojai lydė geležį, užsiminėjo kalvyste, žemdirbyste, audimu, siuvo, apdirbo odą ir ragą, augino gyvulius ir medžiojo. Neeilinis radinys – trys raginiai kirveliai, sietini su kulto apeigomis.

Istorikai lokalizuoja Jurgaičių piliakalnyje Kulių pilį, minimą keliose kronikose aprašytame 1348 m. Livonijos ordino magistro Gosvino Šiaulių žemės pilių puolime. Puolimo metu buvo sugriautos keturios Šiaulių žemės pilys – Kulių (Kulen), Businės (Bussine), Dubysos (Dobisen), Ceilos (Ceila).

Jurgaičių piliakalnis unikalus savo sakralumu. Šiandien matome jį kaip pasaulinio garso Kryžių kalną. XIX a. istoriko Mauricijaus Griškevičiaus teigimu, pirmąjį kryžių čia pastatęs sunkiai sirgęs Jurgaičių kaimo gyventojas, kuris davė pažadą Dievui tai padaryti, jei pasveiktų. Sakralumo šaknys labai gilios, todėl logiška daryti prielaidą, kad ir pagonybės laikais tai buvo kulto vieta. 2011 m. archeologinių tyrimų metu rasti raginiai kirveliai ją patvirtina. Labai tikėtina, kad tai karo dievo Perkūno atributai, liudijantys Jurgaičių piliakalnyje buvus pagonišką šventvietę.

Jurgaičių piliakalnis išsiskiria iš kitų savo dviguba reikšme – krikščioniškąja ir archeologine.

Plačiau

Vaizdai

Jurgaičių piliakalnio aerofotografija
Jurgaičių piliakalnio aerofotografija
Jurgaičių piliakalnio aerofotgrafija
Jurgaičių piliakalnio aerofotografija
Jurgaičių piliakalnis. Vaizdas iš šiaurės rytų pusės
Jurgaičių piliakalnis. Vaizdas iš šiaurės vakarų pusės.

Tyrinėjimų vaizdai

Archeologiniai tyrimai Jurgaičių piliakalnyje 2011 m. (vad. Mindaugas Mačiulis)
Archeologiniai tyrimai Jurgaičių piliakalnyje 2011 m. (vad. Mindaugas Mačiulis)
Archeologiniai tyrimai Jurgaičių piliakalnyje 2011 m. Stovi archeologai Mindaugas Mačiulis, Virginija Ostašenkovienė, Ernestas Vasiliauskas.
Archeologiniai tyrimai Jurgaičių piliakalnyje 2011 m. (vad. Mindaugas Mačiulis), Žemių sijojimas